Kibernetinio saugumo problemos kilo su elektroninės erdvės atsiradimu. Vis daugiau visuomeninių, dažnai labai svarbių santykių ir sistemų keliantis į elektroninę erdvę, kibernetinis saugumo aktualumas didėja. ai nėra tik technologinė problema, nes didžiąją daugumą kibernetinio saugumo problemų sukuria ne technologijos, o žmonės; dažnai tai yra tyčiniai, gerai apgalvoti, tikslingai orientuoti į siekiamus tikslus, aukštos kvalifikacijos reikalaujantys veiksmai. Situaciją komplikuoja tai, kad į šiuos elektroninės erdvės santykius įsijungia ir valstybės, įskaitant labai galingas valstybes (Kinija, Rusija, JAV ir kitos) su didžiu-liais resursais (įskaitant finansinius, žmogiškuosius ir kitokius resursus) ir, deja, neretai jų veikla sukelia neigiamas pasekmes. Daugumoje šalių kibernetinis saugumas priskiriamas prie kitų nacionalinių grėsmių (pvz.: fizinio karo grėsmė), todėl, autorių nuomone, kovos su kibernetinio saugumo pažeidimais priemo-nės, finansavimas, organizavimas ir kt. turi būti ne mažiau eektyvūs negu fizinėje erdvėje. Daugelis vals-tybių, suvokdamos problemų kompleksiškumą ir sudėtingumą, jau prieš kelis ar daugiau metų prisiėmė nacionalines kibernetinio saugumo strategijas, dalis iš jų jau spėjo jas atnaujinti ir priimti naujas strategijų redakcijas. Lietuva, deja, tokios strategijos neturi
2
. Susidariusi situacija ir buvo geras motyvas, pasitelkiant mokslinius tyrimo metodus, įvertinti sukauptą Europos Sąjungos bei NAO valstybių patirtį ir pasiūlyti modelį, leisiantį sukurti strategiją.inkamam kibernetinio saugumo strategijos sukūrimui būtina įvertinti kitų šalių patirtį, atsižvelgti į at-liktus mokslinius tyrimus bei doktriną. Lietuvos kibernetinio saugumo modelio sukūrimo tikslas buvo pa-rengti tvirtus pagrindus kibernetinio saugumo strategijos rengimui. Kibernetinio saugumo modelis buvo kuriamas bei tyrimai atliekami projekto laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2017 m. kovo mėn., todėl projekte buvo vertinama šio laikotarpio užsienio šalių bei ekspertų patirtis, analizuojami tuo metu buvę šaltiniai. Kuriant aptariamą strategiją, būtina įvertinti laiko tarpą, praėjusį nuo šio projekto pabaigos iki strategijos sukūrimo. Baigiantis projektui, 2016 m. lapkričio mėn. 14d., ENISA paskelbė savo tyrimus ki-bernetinių nacionalinių strategijų srityje (NCSS Good Practice Guide: https://www.enisa.europa.eu/publi-cations/ncss-good-practice-guide). ai labai išsamus ir naudingas aukšto lygio ir didelės apimties darbas, atskleidžiantis šiuolaikinę kibernetinio saugumo strategijų problematiką. Svarstant ir kuriant naujas stra-tegijas būtina atsižvelgti ir į šį dokumentą, jį taikyti sistemiškai atskirų šalių strategijose. Projekto grupės tikslas buvo sukurti ne bendro pobūdžio modelį (dalis tarptautinių ekspertų net neigė tokio universalaus modelio sukūrimo galimybę), bet, atlikus būtinus tyrimus, pasiūlyti Lietuvos Respublikai ir jos specifinei situacijai pritaikytą kibernetinio saugumo modelį. Projekto rezultatai turėtų būti naudingi visiems besido-mintiems kibernetinio saugumo, jo reguliavimo klausimais, o ypač asmenims, kuriantiems ar prisidedan-tiems prie Lietuvos kibernetinio saugumo strategijos kūrimo.
Atsisiųsti pilną dokumentą: Lietuvos_kibernetinio_saugumo_strategijos_modelis(galutinis).pdf (31.96Mb)
